priegulas

príegulas sm. (1, 3^a) NdŽ, Sb, priẽgulas (1) KI195 1. Plš, Ut, Lel kas šalia, drauge guli, miega: Eičia klėtin [gulti], bet neturiu príegulo, o vienas bijau Kp. Vaikai be príegulo neguli vieni klaime, tai net tėvas eina Trgn. Turėsiu šiąnakt príegulą – sesuo atejo Ds. Žiemą su príegulu gulėt šilčiau Sv. Jos an šieno sugulė, o príegulų, žiūrėk, kiek prisistatė Slm. Príegulas – geras pašilas: šiltas, šiltesnis kaip rūbas koks Pl. Kasnakt ateina príegulu Petrienė Ds. Jonukas tai mano príegulas Sdk. Eikš, mano príegulai! (motina vaikui) Ob. Užmigo mano príegulas On. Reikia piršlėm važiuot – šalta žiemą be príegulo Vj. Mergai bernas menkas priegulas LTR(Ds). Vaikas príegulą rado: kur jis miega, ten ir katė murkso Kvt. 2. KI195 menk. meilužis, sugyventinis: Turi mat tokį príegulą ir gyvena su juo Kur. Vakarryt pamačiau, kad iš kamarėlės príegulas išslinko Kp. Nei jai vyras, nei kas – su príegulu tąsos Trgn. ^ Džiaugias kai merga príegulu (verkia) Ds.